Energinis sertifikavimas

• Sertifikuota daugiau nei 2000 pastatų
• Sertifikavimas sudėtingų ir efektyvių A+, A++ pastatų
• Galimas ekstrinis darbo atlikimas

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas - reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pagal statybos įstatymo papildymo įstatymą (2005 m. lapkričio 17 d. Nr. X-404) pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus naujai statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1d.
Naujai pastatytų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Didesnių kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto kapitaliai renovuojamų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D. Reikalavimai parduodamų ir išnuomojamų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasei nekeliami.

Pastatų energinio naudingumo privalomumas:

• naujai statomiems pastatams;
• kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingas plotas didesnis kaip 1000 kvadratinių metrų. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma;
• parduodant ar išnuomojant pastatus arba patalpas.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

• pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
• maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
• laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
• poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
• atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
• nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
• nešildomiems pastatams.